tarybininkas

tarýbininkas, -ė smob. (1) BŽ529, NdŽ, KŽ 1. Rtr kolegijinio ar valdymo organo tarybos narys: Karo tarybininkas LL138. 2. NdŽ Lietuvos tarybos (1917–1920) narys ar šalininkas: Visa delegacija tarybininkų atsekė jį (Voldemarą) į peroną rš.